- išlaivėti
- išláivėti 1. tr. išdraikyti, išvartyti: Rugiai tep išláivėti, kad sunku ir papjaut Kb. 2. intr. išgulti: Pakraštin bul'bojai labai išláivėję Lp. \ laivėti; išlaivėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
laivėti — laivėti, ėja, ėjo 1. tr. draikyti. 2. intr. virsti, išgulti. laivėti; išlaivėti … Dictionary of the Lithuanian Language